Pasak eksperto, kepant verta naudoti šį metodą, nes kiti metodai gali išsausinti žuvį.
Jei norite geriau iškepti lašišą, puikus būdas – lėtas kepimas. Apie tai rašo martha stewart.
Šis kepimo būdas idealiai tinka ir pradedantiesiems, ir patyrusiems namų virėjams.
„Paprasti skoniai puikiai tinka šiam paprastam kepimo būdui, todėl lieka daugiau laiko suplanuoti ir paruošti likusį valgiaraštį. Tai gali užtrukti keliomis minutėmis ilgiau nei kepimas ant viryklės ar grilio, tačiau lėtosios keptuvės metodas laimi visais kitais atžvilgiais”, – priduriama straipsnyje.
Ką reiškia lėtas kepimas?
Terminas „lėtas kepimas” dažnai vartojamas kalbant apie troškinto krūtinkaulio ar kiaulienos receptą. Taip yra todėl, kad šiuos kietus mėsos gabalus reikia virti kelias valandas, kad jie taptų minkšti, tačiau tai galima padaryti tik žemoje temperatūroje.
„Ilgą laiką kepant aukštoje temperatūroje mėsa perkepa, be to, iškepa netolygiai. Tą pačią teoriją galima taikyti ir žuviai, ypač lašišai. Lašiša turi savitą tekstūrą ir yra gana mėsinga. Laukinės ir išaugintos žuvies tekstūra labai skiriasi. Laukinės lašišos tekstūra būna kietesnė, o mėsa liesesnė, todėl ji linkusi išsausėti. Štai kur yra lėto kepimo būdas, – paaiškino Martha Stewart.
Kokie yra lėto kepimo privalumai?
Pasak mitybos konsultanto ir rašytojo Brian Quoc Le, kepant lašišą žemoje temperatūroje vyksta daugybė procesų.„Kai lašiša lėtai kepama žemoje temperatūroje, jos raumenų skaidulos švelniai denatūruojamos (suardoma molekulinė konformacija) be agresyvaus susitraukimo, todėl drėgmė lieka viduje”, – pridūrė ekspertas.
Pasak jo, šis metodas ne tik padeda išsaugoti natūralius žuvies riebalus, bet ir suteikia žuviai minkštą ir švelnią tekstūrą.
„Akivaizdžiausias skirtumas tarp lėtai keptos lašišos ir kitų būdų yra tekstūra. Lėtai kepta lašiša bus daug minkštesnė ir aksominio skonio, o ne sausesnė, dribsnių tekstūra, kuri dažnai gaunama kepant aukštoje temperatūroje”, – pasakojo Le.
Ekspertas pažymėjo, kad kepant ant grotelių arba aukštoje temperatūroje paprastai gaunama tvirtesnė tekstūra, o dėl rusvumo dažnai išryškėja gilus, karamelizuotas skonis.
„Dėl tokio intensyvumo gali sumažėti drėgmė ir netolygiai paruduoti, ypač storesni gabalai”, – sakė Le.
Specialistas pabrėžė, kad šių trūkumų išvengiama būtent lėtu ir mažu kepimu.
