Iš tikrųjų yra daug netikėtų priežasčių, dėl kurių gali atsirasti netvarka
Jei jūsų namai atrodo netvarkingi, tai nebūtinai reiškia, kad esate tinginys. Iš tikrųjų yra daug netikėtų priežasčių, dėl kurių gali atsirasti netvarka – nuo asmenybės bruožų iki psichikos sveikatos sutrikimų.
Huffpost paaiškina, kaip nustatyti, ar netvarka yra nekenksminga gyvenimo būdo dalis, ar gilesnės problemos signalas.
Gali būti, kad turite ADHD
Netvarkingumas ir neorganizuotumas yra tipiški dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) požymiai. Dėl sutrikusių smegenų vykdomųjų funkcijų sunku planuoti, inicijuoti ir atlikti užduotis.
Dėl darbinės atminties sutrikimų žmogus gali lengvai išsiblaškyti ir pamiršti savo ketinimus. Pavyzdžiui, įeinate į namus ir bet kur padedate raktus, nes buvote kažkuo išsiblaškęs. Tokie veiksmai dažnai atliekami nesąmoningai, todėl kaupiasi netvarka. Tuo pačiu metu net ir paprastos užduotys gali sukelti užgriuvimo ir apstulbimo jausmą.
Galite patirti depresiją ar nerimą
Mūsų fizinė erdvė dažnai atspindi mūsų emocinę būseną. Kai žmogų kamuoja depresija arba jis yra išsekęs, jam sunku palaikyti tvarką namuose. Depresija paveikia motyvaciją ir gebėjimą imtis veiksmų, todėl net ir paprastos namų ruošos užduotys tampa sudėtingos. Nerimas ir depresija taip pat blogina koncentraciją, todėl net ir nedidelės užduotys atrodo neįveikiamos.
Be to, tyrimai rodo, kad netvarka didina streso hormono kortizolio kiekį. Taip susidaro užburtas ratas: emociniai sunkumai sukelia netvarką, o netvarka didina stresą.
Gali būti, kad išgyvenate stresą keliančius gyvenimo pokyčius
Dideli gyvenimo pokyčiai gali sutrikdyti net ir labiausiai organizuotų žmonių rutiną. Psichosocialinis stresas, pavyzdžiui, persikraustymas, santuoka ar skyrybos, gali sumažinti namų ruošos darbų prioritetą. Ypač sudėtingas laikotarpis yra vaikų gimimas, kai smarkiai padidėja darbo krūvis.
Rutininiams ir buitiniams klausimams spręsti reikia daugiau energijos, kurios gali pritrūkti. Kiti stresą keliantys įvykiai – išvykimas į universitetą, darbo pakeitimas ar hormonų pokyčiai. Net patiems punktualiausiems žmonėms gali atsitikti taip, kad namie viskas sutriks.
Jums gali būti emociškai sunku išsiaiškinti reikalus
Valymas gali sukelti netikėtų emocinių reakcijų dėl asociacijų su praeitimi. Seni daiktai, pavyzdžiui, bilietai į koncertus ar dovanos, primena jums žmones ar įvykius ir sukelia nostalgiją. Kartais dėl teigiamų prisiminimų norisi išsaugoti daiktą, net jei jis nebereikalingas.
Kitais atvejais neigiamos emocijos verčia vengti kontakto su tam tikrais daiktais. Tokie sunkumai apsunkina šiukšlių rūšiavimo ir išmetimo procesą. Net menkiausias daiktas gali sukelti emocijų bangą, o tai vilkina erdvės tvarkymo procesą.
Galite būti pernelyg ramios prigimties
Charakterio bruožai vaidina svarbų vaidmenį požiūriui į tvarką. Žmonės, pasižymintys dideliu sąžiningumu, yra linkę būti organizuoti, drausmingi ir tvarkingi. Labiau atsipalaidavusieji gali per daug nesirūpinti netvarka. Jie rečiau jaučiasi nepatogiai dėl išmėtytų daiktų ir rečiau laiko tai problema.
Dauguma žmonių yra kažkur per vidurį tarp šių kraštutinumų. Svarbu suprasti, kad kai kuriems žmonėms netvarka yra ne streso šaltinis, o natūrali būsena.
Galite būti neryžtingi
Neryžtingumą dažnai lydi daiktų kaupimasis dėl sprendimų atidėliojimo. Žmogus gali dvejoti, ar pasilikti, ar išmesti tam tikrą daiktą. Bijodamas priimti neteisingą sprendimą, jis vengia priimti bet kokį sprendimą.
Ilgainiui dėl to namuose daugėja netvarkos. Toks elgesys dar vadinamas sprendimų priėmimo atidėliojimu.
