Sužinokite, kodėl žmonės po 40-45 metų nori daugiau ilsėtis, sėdėti, o ne vaikščioti
Daugelis žmonių, sulaukę 40-50 metų, pastebi: jie nori mažiau judėti, dažniau sėdėti ir daugiau ilsėtis. Tai ne tik tinginystė ar motyvacijos praradimas. Mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį į fiziologinius pokyčius, kurie turi įtakos energijos lygiui ir norui veikti. Kas tiksliai vyksta su mūsų organizmu ir kaip galime tam pasipriešinti?
Kodėl žmonės po 40-45 metų nori daugiau ilsėtis, sėdėti, o ne vaikščioti, pasakoja „RBC-Ukraina”, remdamasi žurnale „Journal of Gerontology” paskelbtu tyrimu.
Ką parodė tyrimas
Mokslininkai nustatė, kad žmonių, sulaukusių 45 metų, fizinio aktyvumo mažėjimas susijęs ne tik su raumenų būkle, bet ir su svarbiais pokyčiais smegenyse. Pasirodo, senstant silpnėja žmonių gebėjimas kontroliuoti impulsyvius potraukius, pavyzdžiui, atsisėsti, užuot kur nors ėjus.
Didelės apimties darbui mokslininkai panaudojo Kembridžo senėjimo ir neurobiologijos centro atlikto tyrimo duomenis. Šiame tyrime dalyvavo savanoriai – nuo 18 iki 81 metų amžiaus.
Mokslininkai nustatė, kad fizinis aktyvumas pradeda smarkiai mažėti maždaug 49 metų amžiaus žmonėms. Ir tai sutampa su tam tikrų smegenų sričių, atsakingų už dėmesį ir savikontrolę, pokyčiais.
„Nustatėme, kad smegenys gali numatyti aktyvumo sumažėjimą dar prieš tai, kai jis tampa fiziškai pastebimas”, – aiškino vienas iš tyrimo autorių, fizinės terapijos docentas Timotis Morisas (Timothy Morris).
Tyrėjai sutelkė dėmesį į vadinamąjį dėmesio tinklą, kuris yra smegenų struktūrų grupė, konkrečiau – į salvinę skiltelę ir nugarinę priekinę cingulinę žievę. Būtent šios sritys padeda žmogui orientuotis erdvėje, priimti sprendimus ir kontroliuoti impulsyvias reakcijas.
Su amžiumi šių sričių efektyvumas pradeda palaipsniui mažėti, ir būtent tai, pasak mokslininkų, turi įtakos žmogaus fiziniam aktyvumui.
Jauname amžiuje galime lengvai įveikti norą atsigulti, kai pamatome sofą. Tačiau laikui bėgant šis „stabdymo mechanizmas” pradeda silpnėti, ir smegenys vis dažniau ima rinktis poilsį, o ne judėjimą.
Kokie kiti pokyčiai turi įtakos fiziniam aktyvumui
- Sumažėja dopamino kiekis, o tai mažina motyvaciją veikti
- Sumažėja raumenų masė ir kūnas greičiau pavargsta
- Termoreguliacinė sistema sulėtėja – sumažėja ištvermė
- Pasikeičia miego kokybė ir lėčiau atsigauna
Ką mokslininkai pataria, kaip sulėtinti šį procesą
- Reguliarus fizinis aktyvumas – vaikščiojimas, joga
- Miego kontrolė – pastovus grafikas, pakankamai miego
- Dopamino įpročiai – naujų įgūdžių mokymasis, intelektiniai žaidimai, emociniai išgyvenimai
- Baltymai mityboje – jie padeda išlaikyti raumenų masę ir energiją
