Tiek kava, tiek arbata gali būti naudingos – svarbiausia saikingai vartoti ir pasirinkti tinkamus priedus.
Kava ar arbata – amžina kiekvieno žmogaus dilema rytais. Abu gėrimai turi savų privalumų, tačiau ar tarp jų yra neginčijamas lyderis sveikatos klausimais, pabandykime išsiaiškinti.
Daugeliui žmonių pasirinkimas tarp puodelio stiprios kavos ir aromatizuotos arbatos yra ne tik skonio, bet ir sveikatos klausimas. Tačiau „Real Simple” pabandė atsakyti į klausimą, kuris iš šių gėrimų iš tikrųjų yra sveikesnis organizmui, ir palygino kavą ir arbatą pagal pagrindinius rodiklius: kofeino kiekį, poveikį sveikatai, gebėjimą mažinti stresą, taip pat apsvarstė galimą riziką ir paplitusius mitus.
Kas bendro tarp kavos ir arbatos
Ir kava, ir arbata:
- tiek kavoje, tiek arbatoje yra kofeino – stimuliatoriaus, kuris gerina dėmesį, koncentraciją ir budrumą;
- turi daug antioksidantų, kurie apsaugo ląsteles nuo pažeidimų;
- gali stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą;
- padeda sumažinti kai kurių lėtinių ligų riziką, jei vartojami saikingai.
Tačiau jie turi skirtingų rūšių antioksidantų ir susijusių medžiagų bei labai skirtingą poveikį nervų sistemai.
Kava: greitas energijos pliūpsnis ir rimti privalumai
Privalumai:
- Daugiau kofeino, suteikiančio greitą energijos antplūdį.
- Gerina koncentraciją, dėmesį ir nuotaiką.
- Turi priešuždegiminių savybių.
- Susijęs su mažesne II tipo diabeto ir širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
- Dėl polifenolių gali palaikyti žarnyno sveikatą.
Trūkumai:
- Gali sukelti nerimą ar nemigą, ypač jautriems žmonėms.
- Didina skrandžio rūgštingumą – nerekomenduojama vartoti sergant gastritu ar refliuksu.
Per didelis kofeino vartojimas (daugiau kaip 400 mg kofeino per dieną) gali sukelti:
- galvos skausmus,
- drebulys,
- padažnėjęs širdies plakimas,
- Priklausomybės.
Arbata: švelnesnis poveikis, mažiau streso
Privalumai:
Turi mažiau kofeino nei kava:
- juodoji arbata – 50 mg/puodelį,
- žalioji arbata – 30 mg,
- žolelių – beveik 0 mg.
Sudėtyje yra L-teanino – aminorūgšties, kuri mažina stresą ir palaiko koncentraciją.
Žaliojoje arbatoje gausu galingų antioksidantų (polifenolių) – padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Tinka žmonėms, turintiems didelį nerimą ar miego problemų.
Žolelių arbatos (ramunėlių, pipirmėčių, rooibos) – natūralios raminamosios medžiagos be kofeino.
Trūkumai:
- Mažiau stimuliuoja, jei reikia greito energijos pliūpsnio.
- Kai kurios arbatos gali turėti įtakos geležies pasisavinimui, todėl jų nereikėtų gerti iš karto po valgio (ypač nėščiosioms ir moterims, sergančioms anemija).
Antioksidantai: ką jie veikia
Antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląsteles ir skatina senėjimą, vėžį ir lėtines ligas. Tiek kava, tiek arbata yra puikūs šių naudingų junginių šaltiniai:
- Kava – chlorogeninės rūgštys;
- Arbata – katechinai, polifenoliai, flavonoidai.
Priedai: kaip jie veikia naudą
Būkite atidūs, ko dedate į savo gėrimą:
- Cukrus – didina diabeto ir nutukimo riziką;
- Grietinėlė ir (arba) pienas – didina cholesterolio kiekį;
- Plakta grietinėlė, aromatizuoti sirupai – papildomos kalorijos be naudos.
Geresnės alternatyvos:
- Medus arba kokosų cukrus yra natūralūs saldikliai;
- Migdolų arba avižų pienas – nesaldus, neriebus pienas;
- Nugriebtas pienas – lengvas ir švelnus priedas.
Ką rinktis
Rinkitės kavą, jei:
- reikia greito energijos antplūdžio;
- jei turite žemą kraujospūdį arba esate mieguistas;
- neturite skrandžio ar miego problemų.
Rinkitės arbatą, jei:
- esate linkę į nerimą, nemigą ar hipertenziją;
- noras sklandžiai susikaupti be perdėto susijaudinimo;
- vertinate antioksidacinį poveikį arba renkatės gėrimus be kofeino.
Tiek kava, tiek arbata gali būti naudingos – svarbiausia saikingai vartoti ir pasirinkti tinkamus papildus. Geriausia būtų šiuos gėrimus kaitalioti pagal savo poreikius, paros metą ir savijautą. Kavą ryte – energijai, žaliąją arbatą – susikaupimui, žolelių arbatą vakare – ramybei.
