Tikras pasitikėjimas auga ten, kur nėra meilės šantažo
Vaikai yra labai atidūs klausytojai, jie ne tik suvokia žodžius, bet ir pagauna intonaciją, veido išraišką, emocijas ir potekstę. Tėvų frazės, pasakytos paskubomis ar susierzinus, gali palikti gilų pėdsaką vaikų sąmonėje. RBC-Ukraina paaiškina, kokių frazių reikėtų vengti, kad būtų išsaugotas pasitikėjimas šeimoje.
„Aš neturiu laiko” = „Tu esi nesvarbus”
Kai vaikas išgirsta, kad neturite laiko, jis gali manyti, kad jo poreikiai nesvarbūs. Net ir trumpas pokalbis ar apkabinimas gali pakeisti situaciją. Svarbu būti ne tik fiziškai, bet ir emociškai prieinamam. Nuoširdus dėmesys stiprina pasitikėjimą geriau nei bet koks paaiškinimas.
„Nerėkauk” = „Tavo emocijos nesvarbios”.
Draudimas verkti moko vaiką slopinti emocijas, užuot jas išgyvenus. Tai naikina gebėjimą užmegzti nuoširdų dialogą. Geriau sakyti: „Matau, kad tau liūdna. Pasikalbėkime apie tai”. Taip vaikas išmoksta pasitikėti ir dalytis jausmais.
„Aš tau sakiau!” = „Aš protingesnis už tave”.
Šie žodžiai nuvertina vaiko patirtį ir pasirinkimus. Jie sukuria ne paramos, o pažeminimo jausmą. Vietoj to paklauskite: „Ką iš to gavai?” ir padėkite jiems suprasti situaciją. Tai stiprina pasitikėjimą ir moko mąstyti savarankiškai.
„Nesikiškite man į kelią” = „Jūs man trukdote”.
Kai vaikas atstumiamas, jis gali jausti, kad jo buvimas nepageidaujamas. Net jei esate užsiėmę, pasakykite: „Duokite man 10 minučių ir aš būsiu tavo(s)”. Taip parodysite, kad jis yra svarbus ir jo poreikiai nėra ignoruojami. Sąžiningumas ir paaiškinimas yra raktas į supratimą.
„Tu dar mažas, nieko nesupranti” = „Tavo nuomonė nesvarbi”.
Tokie žodžiai žudo vaiko pasitikėjimą savimi ir norą dalytis. Vietoj to turėtumėte paklausti jo nuomonės ir išklausyti iki galo. Vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę, o tai ugdo savigarbą. Tikras pasitikėjimas prasideda nuo abipusės pagarbos.„Neišsigalvok” = „Aš tavimi netikiu”.
Kai vaikas jums ką nors pasakoja, net fantazijos yra svarbios. Neįvertinus jo žodžių, prarandamas atvirumas. Geriau pasakyti: „Įdomu! Kaip tu tai įsivaizduoji?”. Tai padeda palaikyti pasitikėjimu grįstą ryšį ir lavinti vaizduotę.
„Tu mane nuvylei” = „Aš nepriimu tavęs tokio, koks esi”.
Tokios frazės griauna vidinį saugumą. Vaikas ima bijoti klysti, kad neprarastų tėvų meilės. Geriau sakyti: „Man liūdna dėl to, kas atsitiko, bet vis tiek tave myliu. Besąlygiška meilė yra pasitikėjimo pagrindas.
„Dabar tam ne laikas” = „Tavo rūpesčiai nesvarbūs”.
Kartais vaiką reikia tiesiog išklausyti – be vertinimo ar patarimų. Kai to atsisakome, jis užsidaro. Net kelios minutės nuoširdaus išklausymo gali daug ką pakeisti. Pasitikėjimas gimsta dėmesio akimirką.
„Kodėl tu negali būti toks kaip kiti?” = „Tavęs nepakanka.”
Lyginimas su kitais nuvertina vaiko individualumą. Jis praranda tikėjimą savimi ir nustoja siekti tobulėjimo. Geriau pabrėžti stipriąsias puses ir skatinti augimą. Palaikymas įkvepia geriau nei kritika.
„Viską darau dėl tavęs” = „Tu esi man skolingas”.
Ši frazė verčia vaiką jausti kaltę, o ne dėkingumą. Jis pradeda galvoti, kad jo meilė yra ne dovana, o pareiga. Meilė nereikalauja naudos – ji yra besąlygiška. Tikras pasitikėjimas auga ten, kur nėra meilės šantažo.
