Baimė, kaip ir meilė, visiškai neatsiejama nuo tiesioginio tėvų vaidmens.
Vaikystėje labai erzina nesibaigiantys tėvų patarimai. Tačiau kai susilaukiame vaikų, pradedame elgtis taip pat kaip tėvai. Bijome dėl vaikų ir netikime, kad jie gali susidoroti su atsakomybe.
Baimė, kaip ir meilė, visiškai neatsiejama nuo tiesioginio tėvų vaidmens. Jei baimės pagrįstos, jos gali apsaugoti vaiką nuo pavojaus, nes perteikia rizikos sąvoką: jos padeda vaikui suprasti, kad nereikėtų per toli išsilenkti pro langą ar nekišti pirštų į rozetę.
Dar dažniau tėvai turi gana anachronistinių įsivaizdavimų apie savo vaiko, kuris galbūt net nebėra vaikas, gebėjimus! Jis norės parodyti, koks yra subrendęs, o tėvams teks išmokti „paleisti” situaciją.
Populiari mamų tinklaraštininkė Agda Reis viename iš savo „Instagram” įrašų pasidalijo savo mintimis apie tai, kaip auginti ramų vaiką ir ką daryti, kad vaikystė būtų kuo labiau nevaržoma ir laiminga. Kalbant apie ramybę, reikėtų pabrėžti, kad ji veikia kaip nepriklausomybės sinonimas. Juk vaikų pykčio priepuoliai prasideda nuo apribojimų, kartais net nepagrįstų.
Nepriklausomybė ir taika yra svarbios, nes:
- Ji skatina pasitikėjimą savimi ir savigarbą, taip pat motyvaciją ir atkaklumą;
- Jis ugdo pasitikėjimą savimi, leidžia vaikui pajusti, kad jis kontroliuoja savo gyvenimą;
- Jis suteikia jūsų vaikui svarbos ir priklausymo jausmą, reikalingą socialiniams santykiams užmegzti ir prisidėti prie pasaulio kūrimo;
- Jis ugdo jų savimonės lygį ir jautrumą kitiems, o tai moko juos padėti aplinkiniams;
- Jis moko juos savimotyvacijos, nes jie turi laisvę patys rasti priežasčių, kodėl nori pasiekti tai, ko nori;
- Tai suteikia jiems tikėjimo, kad jie yra kompetentingi ir gali savimi pasirūpinti, todėl jie tampa atsparūs išorės iššūkiams;
- Tai leidžia jiems tapti garbingais sprendimų priėmėjais, nes jie turi laisvę apsvarstyti įvairias galimybes ir tik tada pasirinkti, jų manymu, geriausią;
- Jis ugdo kitas gyvybiškai svarbias savybes, pavyzdžiui, kantrybę, susikaupimą, savitarpio pagalbą, bendradarbiavimą, savidiscipliną ir pasitikėjimą savimi;
- Ji suteikia jiems laisvę visapusiškai patirti gyvenimą ir išmokti daug svarbių pamokų;
- Jie tampa laimingi ir sveiki, nes patiria laimę dėl pasiekimų ir sėkmės, kuri yra tiesioginis jų veiksmų rezultatas.
Tinkamas požiūris į vaiko elgesį reikalauja kruopštaus darbo. Turite leisti jam susiformuoti. Savarankiškumo ugdymo procesas nėra linijinis, vaikas žengia didelius žingsnius pirmyn ir atgal. Maži vaikai tyrinėja juos supantį pasaulį, išeidami iš tėvų komforto zonos, pastarųjų siaubui. Jie pabėga, nori būti nepriklausomi, paskui vėl grįžta ieškoti komforto, vėl eina ir žingsnis po žingsnio tyrinėja naują teritoriją ir daro naujus gyvenimo atradimus.
