Štai kodėl nervindamiesi norite eiti į „mažąjį” tualetą.

Šlapimo sistemoje yra daug adrenalino receptorių, kurie reguliuoja šlapimo pūslės susitraukimą ir išsituštinimą

Ar pažįstate tą jausmą, kai nervinatės, prakaituoja delnai ir nuolat norisi į tualetą? Kodėl taip nutinka, aiškina Strona Zdrowia.

Kodėl jaučiate norą šlapintis, kai esate įsitempę?

Poreikis šlapintis patiriant stresą yra labai dažna organizmo reakcija.

„Šlapimo pūslė yra streso megafonas, jei esate įsitempę, šlapimo pūslė tai pajunta. Kai tik organizmas suvokia situaciją kaip rizikingą ar neaiškią, gali įsijungti šlapimo pūslės refleksas”, – sako klinikinė psichologė Jenny Shields.

Kalifornijos universiteto Los Andžele urologijos profesorius daktaras Viktoras Nitti sako, kad viskas prasideda nuo adrenalino. Kai patiriame stresą, mūsų antinksčiai išskiria šį neuromediatorių ir paruošia organizmą reakcijai „kovok arba bėk”.

Šlapimo sistemoje yra daug adrenalino receptorių, kurie reguliuoja šlapimo pūslės susitraukimą ir išsituštinimą. Padidėjus adrenalino kiekiui, šie receptoriai yra stimuliuojami.

Kaip aiškina daktaras Nitti, tai sukelia jausmą, kad reikia tuoj pat eiti į tualetą.

„Kai šlapimo pūslė yra jautresnė, ji gali nevalingai susitraukti ir šiek tiek ištekėti. Stresas taip pat pakeičia kraujo tekėjimą inkstuose, o tai pagreitina šlapimo gamybą. Kūnas įsitempia, įskaitant dubens dugną, todėl padidėja spaudimas šlapimo pūslei. Paprastai tariant, stresas į šlapimo pūslę įpila daugiau skysčio, sukelia pilnumo signalą ir kartu suspaudžia talpyklą”, – sako ekspertas.

Kaip atsikratyti spaudimo šlapimo pūslei jausmo?

Laimei, yra patikrintų metodų, padedančių kontroliuoti šlapimo pūslę. Jenny Shields rekomenduoja techniką, vadinamą laikiniu šlapinimusi. Tai reiškia, kad į tualetą einama reguliariais intervalais, pavyzdžiui, kas dvi valandas, neatsižvelgiant į tai, ar jaučiate poreikį. Kiekvieną savaitę šiuos intervalus didinkite po 15 minučių, kol pasieksite 3-4 valandų intervalą.