Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Šią gėlę labai veikia klimato kaita ir ji vis labiau nyksta
Klimatas keičiasi ir augalai tai jaučia. Vienas iš labiausiai paplitusių – hortenzija – vis dažniau nesugeba išgyventi naujomis sąlygomis, todėl profesionalūs sodininkai pataria jos tiesiog nebesodinti. Apie tai rašo Farmingdale-observer.
Dėl visame pasaulyje kylančios temperatūros hortenzijos susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais. Šie augalai mėgsta drėgmę, tačiau užsitęsusios sausros ir karštos vasaros jiems sudaro itin sudėtingas sąlygas net ir tuose regionuose, kur anksčiau jiems buvo patogu.
„Per 2022 m. karščio bangą praradau beveik 70 proc. savo hortenzijų kolekcijos, nepaisant kasdienio laistymo. Klimatas joms nebetinka”, – dalijasi patyręs medelyno savininkas.
Problema yra ne tik tiesioginės saulės poveikis. Net pavėsingose vietose pasodintos hortenzijos kenčia nuo vis labiau sausėjančio oro, kuris dehidratuoja jų trapius audinius. Regionuose, kuriuose anksčiau sėkmingai augo hortenzijos, sodininkai dabar jau birželio mėnesį pastebi sausus lapus.
Bandymai tai kompensuoti intensyvesniu laistymu dažnai išprovokuoja grybinių ligų, kurios dar labiau susilpnina augalus, atsiradimą. Taip susidaro paradoksali situacija: pastangos išsaugoti hortenzijas pagreitina jų nykimą.
Kaip atpažinti įspėjamuosius ženklus
Hortenzijų maro simptomai jau įprasti viso pasaulio soduose: susisukę, sausi lapai, blyškūs žiedai ir nusvirę ūgliai. Dažnai sodininkai klaidingai priežasčių ieško trąšų trūkume arba netinkamame genėjime, tačiau problema yra kur kas gilesnė: šie augalai nebetinka naujoms klimato sąlygoms.
Net ir tos veislės, kurios reklamuojamos kaip atsparios sausrai, nesugeba susidoroti su karščiu ir maža drėgme. Specialios „atsigavimo” priemonės beveik neveiksmingos: jokie priedai negali atkurti natūralios drėgnos aplinkos, prie kurios šie augalai yra evoliuciškai prisitaikę.
„Išleidau daugybę pinigų specialioms laistymo sistemoms, bet rugpjūtį viskas nuvyto”, – sakė vienas nusivylęs sodininkas.
Tie, kurie vis dar ketina auginti hortenzijas, turi suprasti, kad problemų gali padaugėti, nes klimato sąlygos ir toliau keičiasi. Ekologinis neatitikimas tarp augalų poreikių ir aplinkos sąlygų didėja kiekvieną sezoną.
Populiarėja sausrai atsparios alternatyvos
Profesionalūs kraštovaizdžio dizaineriai vis dažniau pataria klientams atkreipti dėmesį į klimato poveikiui atsparius augalus, turinčius panašų dekoratyvinį poveikį. Pavyzdžiui, levandos, ceanotai ir šalavijai yra gražūs, bet nepretenzingi.
Net tradiciškai drėgnuose regionuose ekspertai pataria į projektą įtraukti sausrai atsparius svogūninius augalus, kurie, sumažėjus kritulių kiekiui, nenuvysta.
„Matome sodų dizaino revoliuciją, kurios centre – augalai, kurie ne tik išgyvena, bet ir klesti. Gera žinia ta, kad daugelis augalų, kurie „taupo vandenį”, pasižymi neįtikėtinu grožiu ir nauda aplinkai”, – aiškino kraštovaizdžio architektas, besispecializuojantis tvarių sodų srityje.”
Rudenį ir pavasarį, o ne per vasaros karščius žydintys daugiamečiai augalai gali sukurti nuostabų vizualinį įspūdį ir kartu pareikalauti minimalių išteklių.
Ateitis – prie klimato kaitos prisitaikantys sodai
Hortenzijų atsisakymas yra ne tik praktinis žingsnis, bet ir simbolizuoja požiūrio į sodininkystę pokyčius. Aplinkosaugos realijas atitinkantys sodai padeda taupyti vandenį ir sumažina nusivylimą dėl nesėkmingos priežiūros.
Reguliarus genėjimas, laistymas ir tręšimas duoda kur kas geresnių rezultatų, jei jie skirti tinkamoms augalų rūšims. Energiją, išleistą hortenzijoms „gelbėti”, geriau skirti tvariems ir gražiems sodams kurti.
Kai kuriuose mikroklimatuose hortenzijos vis dar gali išgyventi, tačiau daugumai sodininkų geriau susitaikyti su pokyčiais, o ne su jais kovoti. Ateities sodas – tai ne praeities kopija, o naujas, pritaikytas grožis.
