Fizinis aktyvumas vėlesniu paros metu gali turėti neigiamą poveikį organizmui
Vakarinės treniruotės tampa vis populiaresnės tarp žmonių, turinčių įtemptą darbo grafiką. Tačiau fizinis aktyvumas vėlyvu paros metu gali turėti neigiamą poveikį organizmui. RBC-Ukraina praneša apie geriausią laiką mankštintis.
Kodėl vakarinės treniruotės yra žalingos
Pasak endokrinologės Jelenos Damanskajos, antinksčiai yra vidiniai organizmo „akumuliatoriai” ir vakarinės treniruotės gali jiems pakenkti.
Jos atsakingos už kortizolio – streso hormono, kuris palaiko mūsų energiją, – gamybą.
Problema ta, kad vakare kortizolio turėtų sumažėti, kad organizmas galėtų pereiti į atsigavimo režimą. Tačiau intensyvi treniruotė priverčia antinksčius vėl išskirti kortizolį, o tai sukelia papildomą stresą.
Jei tai darote nuolat:
- antinksčių liaukos išseksta
- mažėja miego ir atsigavimo kokybė
- ryte jaučiatės pavargę, nors miegojote pakankamai.
- Atsiranda hormonų pusiausvyros sutrikimų, kurie turi įtakos imunitetui, svoriui, nuotaikai ir bendrai savijautai.
Tai ypač pavojinga žmonėms, kurie jau turi energijos, nerimo, miego sutrikimų ar lėtinio nuovargio problemų.
Rytinių treniruočių nauda
Nuotaikos pagerėjimas
Fizinis aktyvumas išskiria endorfinus – „laimės hormonus”, kurie padeda geriau jaustis visą dieną. Rytinė mankšta taip pat padeda sumažinti kortizolio kiekį.
Po fizinio aktyvumo pagerėja smegenų kraujotaka, o tai skatina geresnį susikaupimą ir darbingumą.
Fiziologinė nauda
Organizmas nuo ryto pradeda aktyviai deginti kalorijas. Reguliari rytinė mankšta taip pat gali padėti normalizuoti biologinį ritmą, todėl vakare geriau miegosite.
Rytinė veikla suteikia energijos ir mažina nuovargį visą dieną.
Svarbu, jei nepakankamai miegojote – treniruotė gali būti mažiau veiksminga. Rytinė veikla tinka ne visiems: svarbu įsiklausyti į savo kūną ir pritaikyti tvarkaraštį taip, kad jis jums tiktų.
