Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Visuomenė vis dar gyvena su sąvoka „moteris, kuri ateis ir viską atims”: laisvę, draugus, gyvenimo prasmę, garažą.
Vis daugiau vyrų po 30-ies sąmoningai renkasi gyvenimą be partnerės. Ir tai nėra susiję su vienatve ar nesėkme – tai kitoks pasirinkimas. Po pokyčių visuomenėje ir moterų bei vyrų vaidmenų transformacijos daugelis iš naujo įvertina vertybes. Kodėl 30+ vyrai šiuo metu vis dažniau renkasi viengungio gyvenimą ir ar tikrai dėl to kaltos moterys, RBC-Ukraina gyvenimo treneriui Vitalijui Kursikui papasakojo.
Jis turi darbą, butą (arba bent jau stabilią nuomą), draugų, pomėgių, kartais – barzdą ir svajonę apie dviratį. Ir, regis, atėjo tinkamas metas kurti santykius.
„Bet toks vyras neskuba. Nedega noru susipažinti, patraukti ką nors į savo pasaulį ar juo labiau – pakeisti įprastą gyvenimo būdą. Ir tam gali būti kelios priežastys – daugeliu atvejų priežastis yra ne moterys, o pasikeitusios pažiūros į šiuolaikinį gyvenimą”, – sako ekspertas.
Jau yra neigiamos patirties
Vyrai retai kalba apie savo emocijas, bet tai nereiškia, kad jie nebuvo įskaudinti. Neištikimybė, pažeminimas, skyrybos ar tiesiog toksiškų santykių serija palieka pėdsakus.
„Tokie vyrai padaro liūdną išvadą, kad geriau eiti vienam, nei vėl patirti tą patį draskymą. Ir nėra tikėjimo, kad gali būti kitaip”.
Vienam yra patogu
Laisvė, rutina, kurioje žmogui patogu: niekas nepriekaištauja, nesigilina į sielą, neverčia kalbėti apie „jausmus”. Yra nuotolinio valdymo pultelis, šaldytuvas, karštas vanduo ir PlayStation – kam ką nors keisti?
„Dideliuose miestuose vis dažniau tenka išgirsti žmones sakant: „Man gera vienumoje”. Dieną užpildo kiti dalykai – darbas, pomėgiai, sportas, savanorystė, savaitgalį – kelionės. Ir tai yra stabilumas, kai nėra ginčų, konfliktų, nusivylimų. Dabar socialinis spaudimas gerokai susilpnėjo, ir jei anksčiau vienišas ar vienišas vyras buvo „keistas”, tai dabar tai tiesiog vienas iš normos variantų”, – aiškina Vitalijus Kursikas.
Stereotipai trukdo
Visuomenėje vis dar gaji „moters, kuri ateis ir viską atims”: laisvę, draugus, gyvenimo prasmę ir garažą, idėja. Arba – priešingai – „moteris, kurią reikia išlaikyti”. Ir daugelis žmonių nenori atlikti šių vaidmenų.
„Pastaruoju metu vyrai dažnai pripažįsta, kad santykiai ne tiek teikia džiaugsmo jausmą, kiek primena tam tikrą psichologinį darbą. Daugelis pavargo nuo vaidmens to, kuris „turėtų” būti stiprus, stabilus, visada palaikantis. Iš moterų jie tikisi brandos ir atsakomybės, tačiau tai kartais būna labai sunku”, – priduria treneris.
Jie nemato prasmės
Sulaukus 30-ies metų išnyksta siekiamybės jausmas. Jei nėra noro turėti vaikų, antspaudą, didelę šeimą – tuomet daugelis vyrų tiesiog nemato rimtos priežasties sau „pritapti prie poros”.
„Dabar vis daugiau vyrų eina į psichoterapiją, į koučingą ir prisipažįsta, kad matė, kokie sudėtingi buvo jų tėvų santykiai – taigi jie nenori tokių dalykų. Arba jie nenori vaikų – nenori į šį nenormalų pasaulį atvesti kūdikių, neturi tėvystei reikalingų išteklių, arba – jau turi vaikų ir nenori kartoti scenarijų”, – priduria specialistas.
Nes jie nežino, kaip elgtis kitaip
Niekas mūsų nemokė kurti lygiaverčių santykių. Dažnai yra tik du variantai: arba būti atsakingu (ir viską traukti), arba kontroliuoti. O noras būti „lygiateisiais” ne visada paremtas patirtimi.
„Anksčiau buvo taip, kad moteriai reikėjo apsaugos, rūpesčio, stipraus vyro šalia, kuris viską suteiktų ir ištvertų. Dabar viskas pasikeitė. Nuo 2022 m. Ukrainos moterys masiškai tapo šeimų, įmonių, savanoriškų projektų vadovėmis. Jos eina ginti šalies, vadovauja milžiniškos apimties procesams arba išvyksta į užsienį su vaikais ir ten iš tikrųjų viską pradeda nuo nulio. Tačiau joms iš vyrų reikia ir kitų dalykų – lygiaverčio partnerio, emocijų turinčio žmogaus. Tik nedaugelis vyrų gali tapti patikimu sielos draugu nepriklausomai ir savimi pasitikinčiai moteriai”, – aiškina ekspertė.
Taigi ar visos moterys yra raganos?
„Tikrai ne. Tiesiog daugelis vyrų į santykius žiūri kaip į grėsmę, o ne kaip į resursą. Nes kažkada, pačiu pažeidžiamiausiu momentu, šis išteklius buvo traktuojamas kaip silpnybė. Ir vietoj to, kad norėtų būti su kuo nors, įsivyrauja požiūris „aš galiu tai padaryti pats”. Kartais vienatvė yra pasirinkimas. O kartais ji yra gynyba nuo to, kam nesi pasiruošęs”, – apibendrina Vitalijus Kursikas.
