Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Raukšlės ir žili plaukai – du akivaizdūs senėjimo požymiai.
Organizmo senėjimo procesas vyksta ne palaipsniui, o smarkiai pagreitėja trimis konkrečiais gyvenimo laikotarpiais. Būtent tam tikrose amžiaus grupėse žmogaus organizme vyksta didžiausi su senėjimu susiję pokyčiai. Apie tai praneša RBC-Ukraina, remdamasi žurnale „Nature Medicine” paskelbtu tyrimu.
Tyrimo informacija
Raukšlės ir žili plaukai – du akivaizdūs požymiai, kad žmogus sensta. Tačiau tyrimai parodė, kad gana tikslų atsakymą galima gauti atlikus kraujo tyrimą.
Tyrimo metu nustatyta, kad biologinis senėjimas nėra stabilus, linijinis procesas, o veikiau greitėja tam tikrais intervalais.
Nustatyta, kad vidutiniškai reikšmingiausi senėjimo periodai būna 34, 60 ir 78 metų amžiaus. Fizinės būklės blogėjimo požymiai vidutiniškai pradeda ryškėti sulaukus 34 metų.
Amžius nuo 34 iki 60 metų buvo laikomas suaugusiojo amžiumi, nuo 60 iki 78 metų – vėlyvuoju suaugusiojo amžiumi, o 78 metai ir daugiau – senatve.
Tyrimui atlikti mokslininkų komanda iš daugiau kaip 4200 sveikų 18-95 metų amžiaus dalyvių kraujo išskyrė plazmą. Tada tyrėjai, naudodami daugiau nei pusės iš jų duomenis, sudarė senėjimo „proteominį laikrodį”.
Tiksliau, laikantis tam tikrų ribų, laikrodis galėjo tiksliai nuspėti likusių 1446 tyrimo dalyvių chronologinį amžių. Geriausios prognozės rėmėsi tik 373 iš beveik 3 000 laikrodžio baltymų.
Laikrodis taip pat patikimai nuspėjo teisingą keturių tyrime nedalyvavusių žmonių grupių chronologinį amžių. Įdomu tai, kad padoriai nuspėti amžių pavyko tik remiantis devyniais informatyviausiais laikrodžio baltymais.
Be to, tyrėjai nustatė, kad asmenys, kurie pagal kraujo baltymus atrodė biologiškai jaunesni nei jų tikrasis amžius, taip pat geriau atliko kognityvinius ir fizinius testus.
Ką tai reiškia.
Tyrimo rezultatai rodo, kad gali būti įmanoma sukurti kraujo testą, kuris leistų nustatyti žmones, senstančius greičiau nei kiti. Tokiems žmonėms gali būti didesnė rizika anksti susirgti su amžiumi susijusiomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligomis, Alzheimerio liga ir osteoartritu.
Be to, šis tyrimas teikia vilčių, kad bus sukurtos intervencinės priemonės, kurios galėtų sulėtinti „proteominį laikrodį” ir galbūt išlaikyti žmones biologiškai jaunesnius nei jų chronologinis amžius.
