Lėtinis stresas – tai ne tik emocinis nuovargis, bet ir pavojus gyvybei
Esame įpratę stresą suvokti kaip laikiną organizmo reakciją į sunkumus, kuriuos galima tiesiog „įveikti”. Tačiau šiuolaikinis mokslas vis dažniau įrodo, kad lėtinis stresas – tai ne tik bloga nuotaika ir nuovargis, bet ir rimtas rizikos veiksnys širdžiai, smegenims ir visam organizmui.
Žurnale „The Lancet” paskelbto tyrimo duomenimis, padidėjęs smegenų smilkininės liaukos, centro, atsakingo už streso apdorojimą, aktyvumas tiesiogiai susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant insultą ir infarktą, rizika. Mokslo tyrinėtojas pranešė, kaip tiksliai stresas „atakuoja” širdį, ką teigia mokslininkai ir kaip galite apsaugoti savo sveikatą – ne tik emocinę, bet ir fizinę.
Stresas prasideda smegenyse, bet tuo nesibaigia
Padidėjęs smilkininės liaukos (migdolinės galvos) aktyvumas žmonėms koreliuoja su:
- aktyvesniais kaulų čiulpais (kurie gamina baltuosius kraujo kūnelius – baltuosius kraujo kūnelius),
- padidėjęs kraujagyslių uždegimas,
- ir galiausiai padidėja širdies priepuolių, insulto ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Lėtinis stresas „įjungia” biologinę grandininę reakciją: suaktyvėjusi migdolinė liauka siunčia signalus į kaulų čiulpus, tai lemia baltųjų kraujo kūnelių perprodukciją. Šios ląstelės savo ruožtu sukelia uždegiminius procesus arterijose, dėl kurių susidaro apnašos ir susiaurėja kraujagyslės, o tai gali sukelti rimtų komplikacijų.
Kodėl tai ypač svarbu moterims
Moterys, ypač trisdešimtmetės ir penkiasdešimtmetės, dažnai patiria nuolatinę psichologinę įtampą: derina darbą, vaikus, namų ruošos darbus, rūpinimąsi pagyvenusiais tėvais ir savo ambicijas. Dažnai stresas ignoruojamas arba suvokiamas kaip „normali gyvenimo dalis”. Tačiau jis gali būti paslėptas jūsų širdies priešas.
Moterims taip pat dažniau pasireiškia „tyliojo” širdies smūgio simptomai, kuriuos galima lengvai supainioti su įprastu nerviniu išsekimu ar gastritu.
Ką sako ekspertai
Tyrimų rezultatai atskleidžia unikalų mechanizmą, kaip stresas gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas. Streso mažinimas – tai ne tik gera savijauta, bet ir širdies apsauga. Vis daugiau žmonių kasdien patiria lėtinį psichosocialinį stresą. Turėtume jį laikyti tikru širdies ligų rizikos veiksniu, prilygstančiu hipertenzijai ir diabetui.
Mokslu pagrįsti patarimai
- Meditacija ir kvėpavimo praktika Įrodyta, kad reguliari meditacija mažina migdolinio kūnelio aktyvumą ir kortizolio (streso hormono) kiekį.
- Fizinis aktyvumas. Kasdien 30 min. greito ėjimo mažina uždegimą ir gerina kraujagyslių elastingumą.
- Sveikas miegas. Miego kokybė tiesiogiai susijusi su nervų reguliacija – moterims, miegančioms mažiau nei 6 valandas, kyla didesnė širdies ligų rizika.
- Kofeino, alkoholio ir nikotino ribojimas. Šios medžiagos didina organizmo reakciją į stresą.
- Pokalbis su terapeutu arba psichologu. Net keli užsiėmimai gali padėti atpažinti pagrindinius streso šaltinius ir sumažinti jo poveikį.
Lėtinis stresas – tai ne tik emocinis nuovargis, bet ir pavojus gyvybei. Šiuolaikinės medicinos dėka suprantame, kad rūpinimasis savo psichine būkle yra širdies ligų prevencijos dalis. Jei jaučiate, kad gyvenate nuolatinėje įtampoje, nedelskite – kreipkitės į specialistą, išbandykite savireguliacijos metodus, užsiimkite malonumą teikiančia veikla. Jūsų širdis nusipelno ne tik meilės, bet ir ramybės.
