Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Šiam paukščiui priklauso aukščiausio žinomo paukščio skrydžio rekordas
Kai kurios paukščių rūšys gali pakilti į didelį aukštį, o tai yra nemažas iššūkis, nes tokiems skrydžiams reikia didesnio judėjimo ir energijos gamybos efektyvumo. Visų pirma mokslininkai nustatė keletą paukščių rūšių, galinčių skristi didesniame nei 6 tūkst. metrų aukštyje, iš kurių garsiausias ir aukščiausias yra Ruppelio suopis arba dėmėtasis suopis. Apie tai žurnale „Forbes” rašo amerikiečių evoliucinės biologijos specialistas iš Rutgerso universiteto Skotas Traversas.
Ruppelio grifas
Šiam grifui priklauso aukščiausio žinomo paukščio skrydžio rekordas. Visų pirma buvo atvejis, kai paukštis susidūrė su komerciniu lėktuvu virš Vakarų Afrikos 11 000 metrų aukštyje, t. y. aukščiau nei daugumos lėktuvų skrydžio aukštis.
„Ši rūšis yra unikaliai prisitaikiusi prie ekstremalaus aukščio, nes turi hemoglobiną, kuris deguonį suriša efektyviau nei beveik bet kuris kitas paukštis. Šie grifai pasikliauja galinga skrydžio technika ir gali įveikti didelius atstumus ieškodami rudens, naudodamiesi aukštyn kylančiomis šiluminėmis srovėmis, kad išsilaikytų ore su minimaliomis energijos sąnaudomis”, – aiškino Traversas.
Kalnų žąsis
Šis paukštis žinomas dėl savo varginančios migracijos per Himalajus, tarp kurių yra ir Everesto kalnas. Sezoninių migracijų tarp Centrinės Azijos ir Indijos subkontinento metu šios žąsys buvo pastebėtos didesniame nei 8200 m aukštyje.
„Kad susidorotų su retu oru, jos turi gerus plaučius, o jų raumenys ypač efektyviai naudoja deguonį. Dėl šių fiziologinių savybių jie gali nuolat plasnoti sparnais, o ne tik pakibti, net ir aplinkoje, kurioje trūksta deguonies”, – pabrėžė biologas.
Alpių žvirgždas
Šis paukštis gyvena Europos, Šiaurės Afrikos ir Azijos kalnuotuose regionuose. Nepaisant to, kad tai nėra migruojantis paukštis, jis nuolat ieško maisto ir lizdus suka dideliame aukštyje. Visų pirma, remiantis stebėjimų duomenimis, pavyko užfiksuoti alpinių sakalų skrydžius daugiau nei 7 tūkst. metrų aukštyje.
„Stiprūs, lenkti sparnai ir akrobatinis skrydžio stilius leidžia jiems lengvai judėti nelygiu reljefu, maksimaliai išnaudojant kylančias oro sroves ir virš Alpių uolų siaučiančius vėjo srautus”, – pridūrė Traversas.
Gulbė giesmininkė
Šie paukščiai yra galingi migrantai, galintys įveikti didelius atstumus. Ypač daug jų pilotai pastebėjo iki septynių tūkstančių metrų aukštyje per migraciją tarp Europos ir Azijos.
„Nepaisant didelio dydžio, jų stiprūs sparnai ir aptakus kūnas padeda jiems išlaikyti skrydį dideliame aukštyje dideliais atstumais. Jie dažnai keliauja V formos būriais, o tai pagerina aerodinaminį efektyvumą ir taupo būrio energiją”, – pabrėžė medžiagos autorius.
Stepinis erelis
Stepinis erelis – plėšrus paukštis, perintis atvirose Vidurinės Azijos lygumose ir stepėse. Šie ereliai taip pat yra įgudę skraidūnai, kurie dažnai naudojasi šiluminiu pakilimu, kad pasiektų didelį aukštį.
„Dėl plačių sparnų ir aštraus regėjimo jie yra efektyvūs medžiotojai ir maitėdos, galintys pastebėti grobį iš didelio atstumo. Jų tolimos migracijos maršrutai driekiasi per kalnuotus regionus, kur tokie skrydžiai dideliame aukštyje yra būtini”, – pasakojo biologas.
Avinėlis
Tai įspūdingas paukštis, gyvenantis kalnuotuose regionuose nuo Europos iki Himalajų. Užfiksuota, kad jis gali pakilti iki septynių tūkstančių metrų aukščio. Laumžirgis daugiausia minta kaulų čiulpais ir dažnai mėto didelius kaulus nuo didelės uolos, kad juos sutraiškytų.
Stepinė gervė
Nepaisant savo nedidelės išvaizdos, gervė yra vienas atkakliausių migruojančių paukščių pasaulyje. Kasmet jie įveikia pavojingą kelionę per Himalajus, kad pasiektų Indiją.
„Skrisdami iki 24 000 pėdų (7300 metrų – red.) aukštyje, jie gali atlaikyti stiprius vėjus, žemą temperatūrą ir mažą deguonies kiekį. Šios gervės pasižymi ištverme ir stipriais giminystės ryšiais, dažnai migruoja būriais, kuriuos sudaro jauni paukščiai, vadovaujami patyrusių vyresniųjų”, – priduriama straipsnyje.
