Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Intervalinis badavimas – tai mitybos režimas, kai maistas vartojamas tik tam tikromis paros valandomis.
Intervalinis badavimas, pastaraisiais metais tapęs populiaria tendencija tarp norinčiųjų numesti svorio ar „iš naujo paleisti” medžiagų apykaitą, nėra universalus sprendimas. Mitybos specialistė Jekaterina Krupkina sakė „RBC-Ukraina” komentare, aiškindama, kam tokia mitybos sistema gali labiau pakenkti nei padėti.
Kas yra intervalinis badavimas?
Intervalinis badavimas – tai mityba, kai maistas valgomas tik tam tikromis paros valandomis, o likusį laiką žmogus nevalgo (t. y. pasninkauja).
Vienas iš populiariausių variantų yra 16:8 modelis:
- 16 valandų badavimas (pvz., nuo 20 val. iki kitos dienos 12 val.)
- 8 valandos – leistinas „langas” valgyti (nuo 12:00 iki 20:00 val.). Šiuo laikotarpiu galite valgyti įprastą maistą, svarbiausia neviršyti paros kalorijų normos.
Eksperto teigimu, moksliniai tyrimai iš tiesų rodo galimą šio metodo naudą:
- galimas svorio mažėjimas
- padidėjęs jautrumas insulinui (svarbu 2 tipo diabeto prevencijai).
Tačiau, kaip pažymi Krupkina, tai „ne magija” ir „ne stebuklinga lazdelė”.
„Jei tuo laikotarpiu, kai žmogus valgo, jis suvartoja daugiau kalorijų nei išeikvoja, svorio nemažės”, – sako specialistė.
Kam nereikėtų naudoti intervalinio badavimo
„Jei žmogus turi valgymo sutrikimų, didelį nerimą dėl maisto arba sudėtingą dienotvarkę (pvz., nėštumas, maitinimas krūtimi, intensyvios treniruotės), patarčiau apskritai neeksperimentuoti”, – sako Catherine.
„Sąlyginis intervalinis badavimas – tai kalorijų mažinimo schema, kuri ne visada gerai veikia. Tai nėra universalus sprendimas visiems”, – apibendrina mitybos specialistė.
Apibendrinant galima teigti, kad intervalinis badavimas gali būti viena iš svorio reguliavimo ar medžiagų apykaitos palaikymo priemonių, tačiau ji tinka ne visiems. Prieš keičiant mitybos grafiką geriau pasikonsultuoti su specialistu.
