Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Tylėjimo priežastys gali būti įvairios – nuo baimės būti nesuprastam iki žemo emocinio intelekto.
Kai poroje vienas iš jūsų nori kalbėti apie jausmus, o kitas užsisklendžia arba tyli, tai kelia įtampą, apmaudą ir sienos tarp jūsų jausmą. Tačiau toks elgesys ne visada reiškia, kad partneris yra abejingas. Dažnai tai yra gynybinė reakcija, įprotis arba baimė.
Kodėl partneris nekalba apie savo emocijas, kaip jį suprasti ir ką galite padaryti, kad jam padėtumėte, „RBC-Ukraina” pasakojo gyvenimo treneris Vitalijus Kursikas.
Tyla nėra abejingumas
Pasak eksperto, žmonės tyli apie savo emocijas dėl savų priežasčių. Dažnai taip būna todėl, kad jie nuo vaikystės buvo mokomi slėpti savo jausmus.
Priežastys:
- Užaugo „neverkšlenk” atmosferoje
- Turi patirties, kai iš jų buvo šaipomasi už atvirumą.
- mano, kad jausmai ir emocijos yra silpnybė
- Kai jie atsivėrė ir tai buvo panaudota prieš juos
- Jausmai sukelia daug skausmo
- Neturiu tinkamų žodžių apibūdinti tai, kas yra viduje
„Verta suvokti, kad dažniausiai atsisakymas atvirai bendrauti ir aptarti emocijas ir jausmus nėra abejingumas ar jautrumo stoka. Ir tikrai ne jūsų atstūmimas. Tai yra savigynos būdas”, – aiškina Vitalijus Kursikas.
Nespauskite
Blogiausia, ką galite padaryti, kai jūsų partneris tyli, tai stumti ir sakyti tokius dalykus kaip: „Pasakyk ką nors!”.
„Spaudimas ir tokios frazės neveikia. Kai primygtinai reikalaujame kalbėti, partneris gali dar labiau užsisklęsti. O blogiausia, kad jis jus suvoks kaip potencialų pavojų. Jūsų tikslas – ne išgauti jo emocijas, o sukurti saugią erdvę, kurioje jos atsiras savaime ir žmogus galės jomis pasidalyti”, – sako ekspertė.
Jis įvardijo frazes, kurios tikrai neveiks:
- „Tu vėl tyli”.
- „Normalūs žmonės taip nesielgia.”
- „Gal tau nerūpi?”
„Pabandykite kalbėti kitaip. Pavyzdžiui: „Pastebėjau, kad tau sunku kalbėti. Aš esu čia, kai būsi pasiruošęs(-usi)”, „Aš nespaudžiu. Tiesiog noriu būti arčiau”, „Esu čia, jei norėsi pasidalyti”, – pataria jis.
Norite išgirsti ar priversti?
Kartais mums reikia ne partnerio emocijų, o patvirtinimo, kad esame mylimi, kad nebūsime išduoti, kad mylimas žmogus neišnyks. Pabandykite atskirti, kada norite, kad partneris ką nors pasakytų, ir kada norite išgirsti būtent tai, ką jums reikia išgirsti.
Uždarumas ar emocinis nesubrendimas?
Jei jūsų partneris nekalba, bet klausosi, palaiko ir veikia – tai uždarumas. Jei partneris nekalba, negirdi jūsų, nuvertina jūsų emocijas – tai yra infantilizacija, emocinis nebrandumas arba atsakomybės vengimas.
Pirmuoju atveju – galima išmokti su tuo gyventi ir net rasti būdų bendrauti. Antruoju atveju viskas daug sudėtingiau ir turėtumėte gerai pagalvoti, kur tokie santykiai veda.
Stebėkite elgesį
Ne visi žmonės pasirengę savo emocijas ir jausmus rodyti žodžiais, kartais požiūrį patvirtina maži ir smulkūs veiksmai. Todėl stebėkite neverbalinį elgesį. Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį į tai, kad, pvz:
- Jie tyliai tyliai atneša jums kavos
- Jie uždeda rankas tau ant peties
- Apsikabinimas be žodžių
- Pasirodyk, kai jautiesi blogai
- Vengia konfliktų, nes bijo pralaimėti
„Ne veltui socialiniuose tinkluose ir internete tiek daug juokaujama, kad „užsidėk kepurę” galima išversti kaip „aš tave myliu ir jaudinuosi”, – pabrėžia treneris.
Ar galėtų būti alternatyva?
Kai kuriems žmonėms daug lengviau parašyti žinutę apie savo emocijas ir jausmus, o kažkas gali kalbėti tik bendro pasivaikščiojimo ar kelionės automobiliu metu. Kai kurie žmonės pradeda kalbėti tik tada, kai yra įskaudinti ar neįvertinti.
„Paprasta frazė „jei dabar nenori kalbėti – gerai. Bet būsiu dėkingas, jei kada nors galėsi su manimi pasidalyti” – veikia daug geriau nei tūkstantis klausimų „kodėl tyli?”, – priduria Vitalijus Kursikas.
Išbandykite „10 minučių” formatą. Žmonėms. Žmonėms, kurie bijo atsiverti, gali būti lengviau priimti aiškų ir saugų formatą. Pavyzdžiui, kalbėkite 10 minučių per dieną arba kartą per savaitę, kai kiekvienas gali pasakyti, kas jį neramina.
Nevaidinkite „detektyvo” ar terapeuto
Nuolat neklausinėkite partnerio, ar jis (ji) ką nors slepia, apie ką galvoja, ir dažniausiai: „tikrai nieko blogo?”. Tokie klausimai visiškai nepadeda, o tik pablogina situaciją, nes išvargina ir jus, ir jį.
„Jei nuolat „ištraukiate”, „analizuojate”, „atveriate partnerio sielą” – esate ne santykiuose, o konsultacijose ir prisiėmėte gelbėtojo vaidmenį. Tai kenkia bet kokiems santykiams ir geriausia tai nutraukti. Pasiūlykite tikrą konsultantą (koučingą, psichologą, psichoterapeutą)”, – pataria ekspertas.
Tylėjimo priežastys gali būti įvairios – nuo baimės būti nesuprastam iki žemo emocinio intelekto. Tačiau tai nėra pasaulio pabaiga, ir šią santykių problemą galima įveikti.
„Rodykite savo pavyzdį ir dalinkitės savo jausmais. Išklausykite be vertinimų ir epitetų. Pasisiūlykite padėti. Priminkite jiems, kad esate šalia. Sukurkite saugią erdvę. Nespauskite, nelaužykite, nesitikėkite stebuklo. Gyvenkite savo gyvenimą ir toliau mylėkite”, – apibendrina Vitalijus Kursikas.
